Creative Commons

Dar vienas šaunus Creative Commons vykdomas projektas -  “Science Commons”.  Projekto šūkis  -  “Making the Web Work for Science”! Dažnai moklsininkas, arba tieisog studentmas rašantiems studijų darbus tenka susidurti su mokslo kūrinių neprieinamu, kitaip tariant, daugeliui dtraipsnių ir mokslinių tyrimų nesuteikiama atvira prieiga, o tai riboja mokslo kūrinių panaudojimą, jų sklaidą. be to, kai mokslo kūriniai sunkiai prieinami, tyrėjams sunku išsiaiškinti, kokie moklsiniai tyrimai jau atlikti, kokių dar reikia. Atviros prieigos nebuvimas apsunkina mokslo kūrinių tęstinumą.

Science Commons projekte dalyvauja mokslinininkai, kurie suteikia atvirą prieigą savo moksliniams tyrinėjimas. Puslapyje galime rasti nuorodas į mokslinikų straipnius bei partnerių (mokslinių tyrimų institucijos, Atviros prieigos mokslo tyrimų rezultatų talpinimo bazės, universitetai etc.) internetines svetaines. 

Taigi, visi besidomintys mokslu prašom apsilankyti, įvertinti ir žinoma pasinaudoti šaunia galimybe gauti atviros prieigos mokslo informacijos :)

Taip ir norisi su visais pasidalinti nuorodomis į atviros prieigos muzikos rojų. Creative Commons  vykdo projektą ccMixter.  Pagrindinė projekto idėja - kūrinių remiksavimas, kitaip dar galime pasakyti - išvestinių kūrinių kūrimas. Čia jūs galite klausytis muzikos,  svetainėje publikuokajamus kūrinius parsisiųsti ir su jais eksperimentuoti t.y.  kurti naujus “perliukus” (pvz. panaudoti kūrinį kaip filmo garso takelį arba tiesiog jį perkurti panaudojant atskiras kūrinio dalis).  Žinoma autoriai nurodo tam tikras kūrinių naudojimo sąlygas t.y. svetainėje esančių kūrinių autorių teisės saugomos pagal CC licencijas, todėl atvira prieiga, suteikta kūriniui, nereiškia, jog galite su kūriniu daryti ką panorėję. Dažniausiai autoriai draudžia kūrinių panaudojimą komerciniais tikslais, bet visi kūriniai atviri išvestinių darbų kūrimui.

Siūlau paklausyti :)

o gal turi savo kūrybos kurią norėtum parodyti pasauliui?

Creative Commons svetainėje galite rasti ir daugiau šiomis licencijomis pažymėtų kūrinių. Štai čia, gausu įvairiausio stiliaus muzikos, jos galite klausytis internete, o dažnu atveju  parsisiųst ir į savo kompiuterį.

Creative Commons licencijos dėl savo lankstumo, laisvesnės autorių teisių apsaugos parankios prisidedant prie atvirų mokymosi išteklių plėtojimo. Kūrybinės visumos organizacija, siekdama palaikyti atvirąji mokymąsi ir atvirų mokymosi išteklių vystymą, vykdo projektą “ccLearn”. Creative Commons internetiniame puslapyje išskiriami šie pagrindiniai „ccLearn“ projekto tikslai:

• Sumažinti teisinius, techninius ir socialinius barjerus kuriant bei pakartotinai naudojant atvirus mokymosi išteklius;
• Pritraukti naujas bendruomenes ir grupes į atviro mokymosi pasaulį;
• Keisti švietimo kultūrą taip, kad pedagogai turėtų didesnę galią kontroliuoti savo mokymo sistemą, didesnę laisvę eksperimentuoti ir galimybę pelnyti visuomenės paramą;
• Sustiprinti akademinį bendradarbiavimą ir pedagogų kompetemcijos kėlimą pasauliniu mastu.

Projektas siūlo įrankius  leidžiančius tiesiogiai naudotis atvirais mokymosi ištekliais, pavyzdžiui, paieškos sistema  DiscoverED. Sistemos pagalba galime ieškoti atvirų mokymosi šaltinių sukauptuose archyvuose (dažniausiai šaltinius siūlo JAV universitetai, tačiau organizatoriai tikisi, jog ateityje bus daugiau iniciatyvų). Svarbu paminėti, jog sistema pateikiama BETA vesrija.  Atlikę paiešką galime pastebėti, kad kol kas archyvai yra riboti - labiau išvystytas bradesnių mokslo šakų, tokių kaip matematika, fizika, ekonomika, teisė ir kt. atvirų mokymosi išteklių archyvas.

Sukurtas atviros švietimo visuomenės tinklas OpenEd, kurio pagrindinis tiklas yra skatinti bendradarbiavimą švietimo sistemoje regioniniu ir tarptautiniu mastu. Tinklapyje galime rasti įvairių įrankių skirtų mokantiems ir besimokantiems, pavyzdžiui, ODEPO (Open Database of Educational Projects and Organizations) - atvira švietimo projektų ir organizacijų dalyvaujančių švietime duomenų bazė).

Neseniai startavo nauja “ccLearn” iniciatyva  Student Journalism 2.0. Tai projektas skatinantis aukštųjų mokyklų žurnalistikos studentus bei dėstytojus domėtis bei supažindinti visuomenę su intelektinės nuosavybės apsauga internete, straipsnių publikavimu ir apskritai naujųjų medijų galimybėmis ir tendencijomis, pabrėžiant bendradarbiavimo ir atviros prieigos prie kūrybos suteikimo svarbą.

Daugiau apie “ccLearn” iniciatyvas galite paskaityti čia :)

KURK IR DALINKIS ;)

Tikriausiai dažnai radę kokį vertingą straipsnį, pristatymą ar muzikos kūrinį internete pagalvojame, jog jei ir galime jį turėti, tai teks mokėti. Bet  galiu nustebinti, Creative Commons subūrė mokslininkų, akademinės bendruomenės narių, muzikantų į tam tikrusCreative Commons projektus ir siūlo visuomenei atvirą prieigą prie savo darbų. Autorius ir jų kūrinių vartotojus vienija bendras tikslas - sukurti besidalijančią bendruomenę. Kurti -> dalintis -> analizuoti-> tobulinti->kurti-> dalintis…. taip vartotojas tampa kūrėju, o kūrėjas vartotoju!!!

Šias licencijas gali naudoti bet kas - tiek mėgėjas fotografas, tiek mokslinio straipsnio autorius, žodžiu -  visi norintys užtikriniti laisvą prieinamumą prie savo kūrinio.  CREATIVE COMMONS licencijos yra nemokamos ir jas labai paprastai gali suteikti savo kūriniui tiesiog užsukęs į Creative Commons internetinę svetainę. Kiekviena licencija pateikiama trimis formomis:

• Sutrumpinta (bendroji) licencijos forma vartotojui (angl. human-readbale). Pirmoji, sutrumpinta licencijos forma, dažnai apibūdinama kaip „bendrasis aktas” (angl. common deed) trumpai nusako kas leidžiama ir kokiomis sąlygomis (žr. priedą 2). Kad vartotojui būtų lengviau suprasti licencijos esmę, pateikiama ir grafinė licencijos išraiška, kurios simbolių reikšmę jau aptarėme.
• Detalizuota licencijos forma (angl. lawyer-readable). Detalizuota licencijos forma labai susijusi su bendruoju aktu, tačiau joje smulkiau apibūdinamos licencijoje numatytos sąlygos (skirta platesnei teisinei licencijos analizei).
• Skaitmeninio kodo forma (angl. machine-readble).Kūrybinės visumos licencijose numatomas ir skaitmeninis kodas, kurį vartotojos gali patalpinti savo internetiniame puslapyje. Šio kodo paskirtis Internetiniame puslapyje rodyti kūrybinės visumos licencijos logotipą, kuris veikai kaip nuoroda į pagrindinę licencijos formą.

Pažiūrėk filmuką ir bus aiškiau kuo licencija gali būti naudinga tavo kūriniui ir kaip ją  suteikti.

Kūrybinės visumos iniciatyva – tai nepelno siekianti organizacija, įkurta 2001 metais. Gali pasirodyti, jog šių licencijų atsiradimas yra judėjimas prieš autorių teises. Tačiau, priešingai, kūrybinės visumos licencijos paremtos autorių teisių įstatymu ir palieka autoriams galimybę turėti teisę į savo kūrinius. Esmė tame, jog kūrybinės visumos licencijos sudaro galimybę autoriui savarankiškai formuoti ir valdyti licencijos turinį.

Kūrybinės visumos licencijų paskirtis yra tokia:

• Suteikti autoriams, mokslininkams, menininkams ir pedagogams galimybę patiems valdyti savo teises į kūrinį [1];
• Dididnti  kultūrinį, mokomąjį, mokslinį kūrybiškumą bendruomenėje [2];
• Suteikti autorių kūriniams laisvesnį prieinamumą ir naudojimą, neatsisakant autorių teisių į kūrinį;
• Sukurti “skaitmeninę bendruomenę”, kurioje kūrybinė medžiaga būtų laisvai naudojama, platinama, papildoma, laikantis tam tikrų kūrybinės visumos licencijose numatytų salygų [3].

Formuodami licenciją autoriai sudaro sąlygų rinkinį, kurį nori taikyti apsaugant savo teises į kūrinius. Numatytos keturios pagrindinės sąlygos, kurias kombinuojant sudaromas licencijos turinys:

Autorystė (angl. Attribution). Leidžiama kopijuoti, platinti, atlikti autorinėmis teisėmis pažymėtą darbą. Taip pat galimi išvestiniai kūriniai paremti originalu, nepažeidžiant autoriaus  numatytų reikalavimų.

Dalijimasis (angl. Share Alike). Išvestinius kūrinius leidžiama platinti tik suteikiant jiems analogišką licenciją, kuria pažymėtas originalas.

Nekomerciniai tikslai (angl. Noncommercial). Leidžiama kopijuoti, platinti, atlikti, kurti išvestinius kūrinius paremtus originalu tik ne komerciniais tikslais.

Išvestiniai kūriniai negalimi (angl. No Derivative Works). Leidžiama kopijuoti, platinti, demonstruoti, atlikti tik originalias darbo kopijas. išvestiniš kūrinių kūrimas neleidžiamas [4].

Yra šešios pagrndinės kūrybinės visumos licencijos. Kiekviena jų suteikia kūriniams skirtingo lygio teisinę apsaugą. Toliau trumpai aptariamas minėtų licencijų turinys [5].

LIcencija leidžia platinti, atnaujinti, tobulinti, kurti išvestinius kūrinius, net komerciniais tikslais tol, kol nuopelnai priskiriami originalo autoriui. Tai švelniausias sąlygas siūlanti kūrybinės visumos licenicija.

Licencija leidžia atnaujinti, tobilinti, kurti išvestinius kūrinius, net komerciniais tikslais tol, kol nuopelnai priskiriami originalo autoriui. Išvestinis kūrinys turi būti pažymimas analogiška licencija, kurią numato originalas.

Licencija leidžia atnaujinti, tobulinti, kurti išvestinius kūrinius originalo pagrindu ne komerciniais tikslais. Nors išvestinių kūrinių autoriai pripažįsta originalo autorių ir naudojasi jo kūriniu ne komerciniais tikslais, jie neprivalo pažymėtti išvestinių kūrinių analogiška licencija, kuria numato originalas.

Licencija numato darbų perskirstymą komerciniais ir nekomerciniais tikslais tol, kol neatliekami pakeitimai ir nuopelnai oriskiriami originalo autoriui. Licencija draudžia išvestiniių kūrinių kūrimą.

Licencija leidžia atnaujinti, tobulinti, parsisiųsti, kurti išvestinius kūrinius, vertimus originalo pagrindu ne komerciniais tikslais tol, kol nuopelnai priskiriami originalo autoriui ir išvestiniai kūriniai žymimi analogiška licencija, kurią numato originalas. Kadangi išvestiniai kūriniai pažymimi analogiška licencija, kurią numato originalas, natūraliai nebus platinami komerciniais tikslais.

Tai griežčiausias sąlygas numatanti kūrybinės visumos licencija. Leidžiamas tik darbų perskirstymas. Dažnai ji vadinama “nemokamos reklamos” įrankiu, nes leidžia tik parsiųsti ir pasidalinti su kitais medžiagą tol, kol minimas originalo autorius. Išvetsinių kūrinių kūrimas ir komercinis naudojimas negalimi.

Pgal kūrybinės visumos organizacijos 2009 metų statistiką- populiariausios BY-NC-ND ir BY-NC-SA licencijos. Tai rodo, jog autoriai vis dar griežtai kontroliuoja savo teises į kūrinius.

Nuo šiol į smegenis,  šalia „copy right“ termino, įsirašykite dar vieną, bet ne tokį drakonišką - „Creative Commons“ - kūrybinė visuma.

Internetas tapo tokia terpe, kur kiekvieną dieną milijonai nuotraukų, internetinių dienoraščių ar kitokios informacijos patalpinama viešam naudojimui laikantis atvirojo turinio licencijavimo principų. Autoriai vis dažniau renkasi atviras autorių teises leisdami vartotojams laisvai naudoti ir platinti turinį kitiems.

Ilgą laiką viešoji nuosavybė (angl. Public domain) (darbai , kurių autorių turtinių teisių apsaugos terminas yra pasibaigęs arba autorius atsisakė savo teisių į kūrinį) ir išimtiniai teisių ribojimo atvejai buvo pagrindiniai laisvo, nemokamo kūrinių vartojimo šaltiniai [1].

Atvirojo turinio licencijos yra laisvumo principu (angl. copyleft) veikiančios licencijos, sukurtos atvirojo turinio kūrinių platinimui [2]. Šios licencijos užtikrina galimybę kūrinį kopijuoti, jo pagrindu kurti išvestinius darbus, juos platinti (ne komerciniais tikslais). Atvirojo turinio terminu apibrėžiami bet kokios rūšies kūrybiniai (sukurti tiesiogiai arba netiesiogiai bendradarbiaujant) darbai, pavyzdžiui, straipsniai, nuotraukos, filmuota medžiaga ir kt., kurie platinami lengvai kopijuojamu formatu, t.y. yra atviri išvestinių kūrinių kūrimui [3]. Svarbu paminėti, jog atvirojo turinio licencijos netaikomos atvirojo kodo programinei įrangai - jos kopijavimo, platinimo, išvestinių darbų kūrimo sąlygos numatomos atvirojo kodo licencijose. Atvirojo turinio licencijų skaičius nuolat didėjo ir vis dar didėja, tačiau nieko naujo ir originalaus nebuvo pasiūloma, o tik papildoma jau esančias licencijas naujais punktais ar skirtingais deriniais [4]. Tačiau 2001 metais startavęs kūrybinės visumos iniciatyvos projektas pasiūlė universalias ir pačių autorių, pagal skirtingas licencijavimo galimybes ir poreikius sudaromas, kūrybinės visumos licencijas.

Intelektinės nuosavybės apsaugojimo praktikoje egzistuoja du kraštutinumai – tai visiška teisių apsauga arba autorių teisių nebuvimas. Atvirojo turinio licencijos būtų tarsi tarpinis variantas, tačiau šios licencijos vis tik suvaržo autorius, nes siūlo pasirinkti jau suformuotas licencijas, kurios gali tik iš dalies atitikti kūrinio vartojimo specifikas. M. Carroll teigia, jok toks požiūris, kai viena licencijos forma siūloma skirtingiems kūriniams (Angl. One-size-fits-all), nebetenkina visuomenės poreikių. Autorių teisių įstatymas bet kokiam kūriniui, ar tai būtų muzikinis kūrinys, programinė įranga, paveikslėlis ar etiketė – visiems jiems taiko tokį patį teisių rinkinį. Būtent dėl šios priežasties kai kurie autoriai atsisako savo teisių į kūrinius ir tokiu būdu jų kūriniai atitenka viešajai nuosavybei. Žodžiu, vieni autoriai nori visiškos savo teisių kontrolės, kiti priešingai - nesiekia kontroliuoti teisių į kūrinį, nes nori, kad jų darbai tiesiogiai pasiektų vartotoją ir jo neatbaidytų tokie veiksmai kaip tam tikrų teisių suteikimo procedūros, pavyzdžiui, teisė kopijuoti darbą [5].

Atsiradus internetui, vis daugiau kūrinių publikuojama skaitmeniniu formatu virtualioje erdvėje, tokiu būdu susidaro platesnis ratas vartotojų ir kiekvienas jų turi skirtingus poreikius kūrinio vartojimui. Vartotojas norėdamas atlikti veiksmus, kuriuos draudžia autorių teisių įstatymas, turi gauti autoriaus leidimą. Tačiau autoriui, turinčiam platų ratą jo kūrinio vartotojų, tampa fiziškai neįmanoma atsakyti visiems vartotojams ir suteikti pageidaujamas teises. Tokiu atveju, kai autorius nenori priimti visų licenciją sudarančių punktų ir siekia iš anksto informuoti vartotojus kokie veiksmai leidžiami su kūriniu, tikslinga rinktis kūrybinės visumos licencijas, kurios leidžia autoriui pasirinkti savo teisių į kūrinį apsaugos lygį ir licenciją suformuoti pagal savo poreikius.